Devintoji rudens ir žodžio šventė Vidiškių dvare

„Kūryba – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas be ašarų ir rauda su ašarom... Viskas, kas žmogiška.  Kūryba žmogaus gyvenimui būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis?.. Parašytas žodis – pasikalbėjimas su savimi ir su draugu“, – sveikindamiesi su svečiais ir dalyviais sakė šventės žodžio „valdovai“ Solveiga ir Pijus.

Jau devintą kartą Vidiškių gimnazijos bendruomenė rengia kūrėjus buriančią rudens ir žodžio šventę „Rudeniniai skaitymai“ Vidiškių dvare. Bibliotekininkė Vitalija Medzevičienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Neringa Mudėnienė įkvepia ir paskatina jaunąją kartą atsiverti popieriaus lapui, artimiems, draugui ir mokytojui, o galiausiai – ir sau pačiam. Pažinti save yra sunkiausia, bet per kūrybą ir kitų žmonių reakciją į ją, suvoki, kaip pasaulis mato tave.

„Tikriausiai daugelis iš čia esančių ir rašančių pirmąsias eiles net nedrįsta pagalvoti, kad kažkada taps garsiais poetais ar rašytojais. Dievas apdovanojo žmogų, savo kūrinį, laisva valia ir įpareigojo tęsti jo kūrybą. Kūryba ir laisvė yra mylinčio ir pasitikinčio Dievo dovana jam, o blogis ir kančia atsiranda tada, kai nemokame šia dovana tinkamai naudotis. Žmogus nuo gyvūnų skiriasi tuo, kad jis jaučia ne tik fizinę, bet ir dvasinę kančią. Ji gali būti ne tik skausminga, tačiau ir grūdinanti, taurinanti, nuskaidrinanti, kūrybinga.

Šiemet poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Tačiau jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo. Lyrika – tai žmogaus dvasiniai rūpesčiai, joje jaučiamos laiko problemos ir klausimai. Lyrika nėra ir negali būti nepriklausoma nuo žmogaus ir visuomenės, žmogaus ir gamtos. Poezijoje sprendžiami būties klausimai, mąstoma apie žmogaus gyvenimo prasmę, remiamasi liaudies kūrybos išmintimi, istorija. Janinos Degutytės kūryboje svarbios tikros meilės, ištikimybės, tiesos temos. Ji – išpažintinės-impresionistinės lyrikos kūrėja. Kurti pradėjo spontaniškai, nesitikėdama tapti poete“, – priminė jaunimas.  

Ir tarsi norėdami užtvirtinti savo pačių mintis, Solveiga ir Pijus pakvietė poetę ir dainininkę Ignalinos rajono literatų klubo ,,Lelija“ narę Olgą Paukštienę pasidalinti „gyva“ kūrėjo istorija.

Padrąsinti Olgos eilių ir dainų, išėjo jaunieji Vidiškių gimnazijos kūrėjai, skaitę savo eiles, pasakas ir prozos kūrinius, groję ir dainavę.

Viskam yra savas metas ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas tylėti ir laikas kalbėti. Ir laikas įsiklausyti... Kaip žodžiuose glūdi melodija, taip ir žmoguje, – tereikia tik  įsiklausyti… Kiekvienas žmogus skamba, tereikia išgirsti jo melodiją, o jeigu tas žmogus dar turi instrumentą, tada skambesys pasiekia visą kūriniją.

Net ir labai norėdamas negalėtum išskirti vieno kūrėjo, nes iš tikrųjų kiekvieno lūpos pasakojo apie jį patį – ieškantį, liūdintį, besidžiaugiantį, abejojantį ir mylintį.

„Kaip iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas, iš mažyčio šaltinio susilieja didelė upė, taip ir iš žmogaus, iš mažų jo pastangų, atsiranda poetai, rašytojai ir visi kiti kūrėjai. Nežinau, kas iš jūsų mielieji, išaugs, bet tai, kad jūs, nustūmę į šalį mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, imate į rankas plunksną ir mąstote bei kuriate, išreiškiate tai, kas jūsų širdyje, yra labai gražu, gera ir girtina. Klausant jūsų minčių jaučiasi, kad esate kita karta. Kažkada mokykloje ir mes kūrėme, eksperimentavome, bet visai kitaip, tačiau ir anksčiau, ir dabar aktualiomis išlieka tos pačios temos: meilė, laimė, viltis, ilgesys. Sveikinu visus su jūsų kūrybos pradžia ir kartu dėkoju mokytojams, kurie atranda kuriančius vaikus, juos atpažįsta, paskatina ir padrąsina“, – sakė gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė.

Bendruomenė džiaugėsi, kad į šią jiems svarbią šventę atvyko ir Ignalinos r. savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

„Noriu padėkoti visam jūsų kolektyvui. Atjaunėjau, pasijaučiau laisvas ir nutrūkęs nuo kasdienių reikalų. Džiaugiuosi tokia gražia, jaunatviška minia, kuri poezijai, prozai ir muzikai nėra abejinga. Smagu, kad bandote kurti, o jūsų kūryboje atsiranda vis daugiau naujų žodžių, sampratos, naujo požiūrio į supantį pasaulį. Pajutau, kad rašydami jūs paskaitote ir Maironį, ir Salomėją Nėrį bei kitus klasikus. Gal net truputėlį pamėgdžiojate juos. Toks yra pažinimo ir savęs ieškojimo kelias. Visi pradeda nuo mažų dalykų. Tik nesustokite ir burkitės, dalinkitės, lavinkitės, ugdykitės. Gal jūs netapsite garsiais ir skaitomais rašytojais ar poetais, bet jūs prisijaukinsite žodį ir laisvai reikšite savo mintis. Nepaleiskite nei lapo, nei plunksnos iš rankų“, – atsisveikindamas linkėjo jaunimui Laimutis Ragaišis.

Po skaitymų dalyviai ir svečiai tradiciškai susibūrė prie obuolių pyrago su mėtų arbata.

Rašykite, skaitykite, dainuokite ir vaidinkite... Iki kito rudens, čia, Vidiškių dvare, nebedaug liko laiko – vos metai... Šventės rengėjai lauks atvykstančių su naujais tekstais, posmais, dainomis bei miniatiūromis jubiliejinėje, dešimtojoje, rudens ir žodžio šventėje Vidiškių dvare.

Lina Raginytė

Irmanto Nalivaikos ir autorės nuotraukos