Ugdymo organizavimas

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

1. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
2. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.
3. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.
4. 2024–2025 mokslo metų pradžia – 2024 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:
   1. ikimokyklinio ugdymo programa – 170 d.;
   2. priešmokyklinio ugdymo programa – 175 d;
   3. pradinio ugdymo programa – 175 d.;
   4. pagrindinio ugdymo programa (5–8 klasės ir I–II gimnazijos klasės) – 185 d.;
   5. vidurinio ugdymo programa III gimnazijos klasėje – 180 d., IV gimnazijos klasėje – 170 d.;
   6. atostogos ugdymo procese:

5. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2023–2024 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios:

6. Ugdymo organizavimas valstybinių brandos egzaminų vykdymo metu:
   1. III gimnazijos klasėms vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytas mokymo(si) turinys išdėstomas per 34 ugdymo savaites, 35 ir 36 ugdymo savaitės skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti;
   2.  III gimnazijos klasės mokinys, kuris laiko pasirinkto valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį, tą dieną pamokose nedalyvauja, taip pat gali nedalyvauti pamokose vieną dieną prieš laikomą valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį;
   3. jeigu mokinių atostogų metu yra numatytas valstybinio brandos egzamino dalies laikymas, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko atitinkamą valstybinio brandos egzamino dalį, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.
7. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas nevykdomos.

      8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pamokų ir pertraukų laikas*:

    9. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms gimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (gimnazija yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai gimnazijoje ir kt.) reglamentuojama šio skyriaus vienuoliktajame skirsnyje.