Whatansu Super klasės valandėlė. Tai verta patirti

„Kad kūnas būtų sveikas ir gyvybingas, būtina jį nuolat treniruoti ir stiprinti raumenis. Lygiai taip pat ir klasėje, kad atmosfera leistų kurti draugystes ir mokytis maloniai, irgi reikia treniruočių“, – teigia Whatansu komanda pristatydama Super klasės valandėlės idėją savo interneto svetainėje www.whatansu.lt

Mūsų idėja buvo suteikti mokiniams galimybę turėti tas neįprastas klasės valandėles ir susitikti su jaunais, draugiškai besišypsančiais, užkrečiamai energingais ir ne mažiau išmintingais Whatansu Super klasių valandėlių vadovais ir patreniruoti savo gebėjimus jaustis klasėje svarbia komandos dalimi, patirti bendrą nuotykį. Elektroniniu paštu susiderinę laikus, aptarę problemas, su kuriomis susiduria mokiniai klasėse, nekantriai laukėme Miglės, Deinoros, Kristinos, Aušros, Vakario, Džiugo ir Artiomo.

Ir sulaukėme. Kaip ir dera Whatansu vadovams, atvairavo pas mus su nuotykiais ir kiek pavėlavę, tačiau nusiteikę pozityviai ir darbingai. Lapkričio 9 dieną jie susitiko su 5, 7, 8 kl. mokiniais, o 10 dieną – su šeštokais ir I–III gimnazijos klasių mokiniais. Kadangi nei klasių auklėtojai, nei mokytojai valandėlėse nedalyvavo, tik girdėjo iš kabinetų sklindantį bildėjimą, klegesį pramaišiui su tylos intarpais, tada dainas, vėl klegesį – ir taip visas tris valandas. Tai kas gi ten vyko klasėse, pasiteiravome pačių mokinių.

Apie tai, ką veikė per Super klasės valandėlę, papasakojo III kl. gimnazistė Austėja Akinskaitė: „Klasės valandėlė buvo „nepatogiai“ įdomi. Pirmiausia susipažinome. Norėdami, kad visi aktyviai dalyvautų, nusprendėme, kad tol neatsisėsime į savo vietą, kol vadovams neužduosime rūpimo klausimo. Gavę atsakymus jautėme, kad užsimezga ryšys, norisi geriau pažinti vieniems kitus.

Vadovai pasiūlė neįprastą asmeninės pažangos įsivertinimo būdą – pasidaryti asmenukę prieš whatansietiškas veiklas ir po jų. Kai pirmosios asmenukės buvo padarytos, vadovai pasiūlė „pasileisti pavėjui“. Vėjas nuo kėdžių nešė tuos, kurie turėjo kažką bendra: hobį, požiūrį, augintinį, mėgstamą spalvą ir pan. Šis žaidimas ne tik išjudino – tapome labiau atsipalaidavę ir linksmesni.

Patiko, kad po judriosios dalies gavome galimybę vadovams anonimiškai užduoti rūpimus klausimus, kurių nebuvo patogu paklausti prie visų. Visi gavome atsakymus, o tai padėjo mums dar geriau suprasti vieniems kitus, išsiaiškinti, kokios yra klasės draugų vertybės, ambicijos, kas kelia nerimą, o kas džiaugsmą.

Pabaigoje žaidėme dar vieną žaidimą, kuriame visi sustojome į du ratus – vidinį ir išorinį. Išorinio rato žaidėjas turėjo paduoti rankas vidiniame rate priešais stovinčiam draugui ir žiūrėdamas tiesiai į akis minutę laiko sakyti viską, ką apie tą draugą gali pasakyti gera. Jei neturėjai, ką pasakyti, vis tiek reikėjo stovėti susikibus ir žiūrėti į akis. Vadovui davus ženklą, ratas pasisukdavo. Dar vėliau žaidėjai keitėsi ratais ir kartojo žaidimą. Taip kiekvienas po kelis sykius pabuvo abiejose rolėse – kalbėtoju ir klausytoju. Per šį žaidimą patyrėme nepatogumo jausmą ne tik sakydami arba gaudami komplimentus – ir tylėdami jautėmės nepatogiai. Vieni su šiuo jausmu tvarkėsi vienaip, kiti kitaip. Buvo įdomu pamatyti, kaip skirtingų požiūriu žmonės reaguoja į tą patį jausmą.

Valandėlę baigėme refleksija. Kiekvienas gavo galimybę pasidalinti, kas jam patiko ir ko nenorėtų pakartoti. Visi atidžiai išklausėme vieni kitų. Ne tik matėme pakartotose asmenukėse, bet ir jautėme, kad atsisveikiname jau kitokie. Tikimės, kad šios veiklos padės mums tobulėti ir toliau ugdytis klasėje gerus tarpusavio santykius.“

Austėjai antrino II kl. gimnazistė Urtė Cicėnaitė: „Per mokymus mes ne tik aktyviai klausėmės, bet ir turėjome tai, ką išgirdome, pritaikyti praktikoje. Atlikdami įvairias užduotis išmokome efektyviau bendrauti ir pasitikėti vienas kitu. Patiko tai, kokie atviri buvo vadovai. Jie sukūrė draugišką atmosferą, kur kiekvienas galėjome būti savimi ir klausti mums rūpinčių klausimų. Per valandėlę daug ko išmokome daug pamokų, bet viena iš įsimintiniausių buvo ta, kad klysti yra normalu, o iš klaidų mes tik mokomės. Taigi, tariame didžiulį ačiū Whatansu vadovams!

Trumpas, bet labai daug pasakantis buvo Gintarės Atėnės Guigaitės, III kl. gimnazistės pastebėjimas: „Ko siekėme nuo penktos klasės, padarėme per šias tris pamokas.“

Pasiklausėme ir jaunesnių mokinių – visi jie kartojo, kad buvo įdomu, smagu, linksma, naudinga. Negalime jais netikėti, nes Whatansu Super klasės valandėlės vadovai ir žadėjo, kad valandėlės metu klasė:

• pamatys, kaip tai, kas atrodė visiškai neįmanoma, sutelkus visą komandą bendram tikslui virsta įmanoma,
• patirs bendrą nuotykį per įtraukiančius žaidimus ir patirtines veiklas,
• pamatys, ką reikia taisyti, kad klasė kaip komanda taptų tvirtesnė,
• patirs, koks svarbus kiekvieno dalyvio indėlis rezultato siekimui,
• visi gaus progą pasisakyti ir būti išgirsti. Tai puiki pradžia stiprinti klasėje įprotį reflektuoti.
• Klasės auklėtojas turės galimybę pokalbio su Whatansu vadovais metu gauti patarimų ir įrankių, kaip veikti toliau.

Ką pažadėjo, tą ir ištesėjo. Dėkojame Whatansu vadovams už tą geros energijos ir pozityvumo pliūpsnį, už nuoširdžius pokalbius, šiltus apsikabinimus išsiskiriant. Iki susitikimų Auksinėje girioje.

Diana Simaškienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui