Paskutinis žygis

III klasės mokiniai gegužės paskutinį savaitgalį, mokykliniais metais paskutinį kartą, keliavo maršrutu Vidiškės–Vaišniūnai–Vidiškės. Kasmetinis ir tobulas žygis mėgstantiems gamtą. Išjudinome savo kūną ir palepinome sielą pėsčiųjų žygyje per Aukštaitijos nacionalinio parko senus pušynus, palei skaidrųjį Dringį, prisikvėpavome gryniausiu pušynų oru ir pasimėgavome skaniu maistu, išvirtu  ant laužo. Pailsėjome nuo mokslų ir pajutome gamtos gydančias jėgas...

Dvi naktis miegojome palapinėse, maistą virėme ant laužo, kaitinomės kubile ir maudėmės šaltame ežero vandeny. Rūpinomės savo ir draugų sveikata. Gėrėme Medžiukalnio šaltinio, kuris yra į šiaurę nuo Dringio ežero esančios aukštumos šlaite ir raguva srūva žemyn, vanden,. Vietiniai gyventojai šaltinį žinojo nuo seno. Jie pasakoja, jog užtekdavę išgerti vieną stiklinę šio šaltinio vandens ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. Šaltinio aplinka gražiai sutvarkyta, išklota lauko akmenimis. Žemiau, netoli kelio, yra pavėsinė, stalas, suolai, kur atsisėdus medžių paunksmėje galima atsigaivinti šaltinio vandeniu. Aukštaitija – vienas iš gražiausių kampelių Lietuvoje. Aukštaičiai sako: „gražiau pasaulyje nėr“... Svarbiausiomis gamtos vertybėmis čia laikoma ežerai, kraštovaizdį puošiantys pušynai ir piliakalniai. Siekiant išsaugoti unikalų gamtos kampelį, čia įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmoji tokio tipo saugotina teritorija mūsų šalyje.

Viskas turi pradžią ir pabaigą. Kinai turi patarlę: „Pradžia ir pabaiga tiesia viena kitai ranką“. Kitaip tariant, pabaiga visada yra kažko pradžia. Kiekviena pabaiga gyvenimas mums parodo, kad išmokome dar vieną pamoką ir jau esame pasiruošę kitai. Galbūt eisime į žygius su kitais draugais, galbūt kitais keliais, galbūt...

Bet šis žygis buvo ir pats nuostabiausias bei linksmiausias, nes turėjome miške elektrą ir daug picų. Už šį gėrį dėkojame Domanto tėvams: Linai ir Stasiui Cicėnams.

Augustė Padvaiskaitė, III klasės gimnazistė