Auksinės girios burtai

Vieną gegužės savaitgalį šešiolika 8, I ir III klasių avantiūristų pasirašė neeiliniam nuotykiui – finaliniam projekto „Vienas lauke – ne karys“ sąskrydžiui. Kodėl avantiūristų? Ogi todėl, kad teko susitaikyti su tuo, kad beveik tris paras gyvens be telefono (!!!), interneto (!!!) ir kitų civilizacijos malonumų, tris paras maitinsis tik sveiku vegetarišku maistu (fff) ir negalės pasiimti net menkiausio dešrigalio ar saujos traškučių (???), kad bet kokiu oru teks dalyvauti veiklose, apie kurias neturi žalio supratimo (!!!). Meluoju! Tauras žinojo. Būtent jo ir įkalbinėti neteko – pats veržėsi kaip į šventę, o mes lietingą ir niūrų penktadienio rytą entuziazmu tikrai netryškome.

Bet link Molėtų dangus ėmė šviesėti, ties Dubingiais jau ir saulė prašvito, o Auksinės girios stovyklavietėje ne tai tapo svarbiausia. Čia 240-ies paauglių iš įvairiausių Utenos regiono mokyklų laukė 30 besišypsančių vadovų: atvirų, linksmų, reiklių, pasiruošusių išklausyti, kartu veikti, kartu miegoti, kartu kabinti košę ir kartu braukti ašarą. Čia vyko tiek daug, kad net neverta bandyti aprašyti. Reikia imti ir patiems patirti Auksinės girios burtus.

Kaip savo Whatansu grupės fb paskyroje sąskrydžio vadovai rašė: „Čia virė neįtikėtinas gyvenimas - buvo kuriama visuomenė, sudaryta iš keturių rolių. Čia gimė suvokimai, jog karaliumi būti gal ne taip smagu, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, o žyniu tapti - nemenkas iššūkis. Čia mezgėsi draugystės, plačiai skambėjo juokas, klestėjo kūrybiškumas. Neapsieita ir be visų whatansietiškų veiklų, kurios visad paskatina drąsą išeiti iš komforto zonos, suvokti, ką reiškia būti komandos dalimi, stiprinti santykį su savimi ir kitais per atvirumą. O visą stebuklingą savaitgalį vainikavo išsiskyrimo ašaros, begalinis noras vėl susitikti bei atsiliepimai...“

O mūsų atsiliepimai va tokie:

„Man viskas patiko, kartais buvo netgi geriau, negu tikėjausi prieš sąskrydį.“ (Ignas)

„Mano nuomonė apie Whatansu sąskrydį yra gera, nes smagiai praleidau laiką gamtoje. Sutikau daug įdomių ir fainų žmonių. Aišku, iš pat pradžių nelabai patiko, nes mane atskyrė nuo klasiokų. Šiaip, jei būtų galimybė važiuoti ten dar kartą, važiuočiau mielu noru.“ (Rugilė)

„Nuostabiai praleidau laiką, po sąskrydžio jaučiuosi žymiai geriau.“ (Austėja G.)

„Sąskrydis buvo įdomus. Tai buvo gera proga susipažinti su naujais žmonėmis, išbandyti savo „limitus“ ir įveikti diskomforto zoną.“ (Gabrielė G.)

„Jaučiausi susidomėjęs, linksmas ir šiek tiek pasimetęs, nes niekad nežinojau, kas vyks po to.“ (Dovydas)

„Man labiausiai patiko, kad darėm visokias užduotis, o nepatiko pirma diena, nes miegojom ant šieno ir anksti kėlėmės. Stovykla buvo tikrai labai gera, sugrįžčiau atgal. Vienas iš geriausių nutikimų tai, kad susipažinau su daug skirtingų žmonių, su kuriais labai gerai sutarėme. Iš karto nepatiko žmonės ir apskritai stovykla, bet vėliau net nenorėjau išvažiuoti. Buvo labai faina, esu nustebusi tokia stovykla, tad mano nuomonė apie ją tikrai labai gera.“ (Gabrielė M.)

„Man stovykla patiko, nes buvo proga patirti nuotykių ir praleisti laisvalaikį linksmai. Vadovai labai faini :).“ (Ramūnas)

„Tikriausiai nepatiko tai, kad mus visus išskyrė. Nepatiko, kad turėjome būti lauke per lietų. O įspūdžiai geri iš tiesų. Susipažinau su įvairiais žmonėmis. Jeigu būtų dar viena proga važiuoti į šitą stovyklą – nevažiuočiau.“ (Skaistė)

„Stovykloje viskas buvo įdomu, tačiau pats įdomiausias buvo žygis. Labai patiko, kad keitėsi rolės. Man patiko būti karaliene. Jei būtų galimybė, važiuočiau dar kartą. Gavau daug patirties.“ (Aistė)

„Stovykloje patiko bendrauti su kitais žmonėmis, pažinti juos giliau. Patiko atlikti užduotis. Bandelės buvo tiesiog super! :)“ (Gabrielė P.)

„Sąskrydyje labai patiko visos veiklos, bendrauti su žmonėmis, labai šilti ir malonūs vadovai. Jei būtų galimybė,  norėčiau dar kartą nuvykti ten. Iš stovyklos grįžau pozityviai nusiteikusi ir su geromis emocijomis. Paliko labai gerus įspūdžius ir tikrai kitiems rekomenduočiau. Manau, stovykloje išmokė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, išbandyti save ir išeiti iš komforto zonos.

Kai paskutinę dieną reikėjo išvažiuoti, buvo liūdna, nes labai prie visų prisirišau. Rolės, kurias teko atlikti stovykloje, padėjo suprasti gyvenimo sunkumus.“ (Vilija)

Auksinės girios burtų liudininkės ir klasių auklėtojos Diana Simaškienė, Jurgita Raketienė