Vidiškių dvare plasnojo tradicinė šventė „Rudeniniai skaitymai“

Auginti žmogų – didžiulė atsakomybė. Pasauliui įsipainiojus į chaoso voratinklį, kasdien vis sunkiau pasitikėti, atrasti, nes reikia tikėti. O kaip patikėti savo širdimi, kai jau kelios žmonių kartos atpratintos tai daryti, nes joms įteigta, kad tikėti reikia tik masinėmis informacijos priemonėmis, draugais, samdomais blogeriais ir visokio plauko prisiplakėliais, bet tik ne savo širdimi. Tikro Mokytojo tikslas – išlaviruoti tarp galima ir negalima pagal protokolą ir suteikti jaunam žmogui galimybę bent trumpam pajusti, ką gali jo tikėjimas savo paties širdele, intuicija, vidiniu šauksmu. Jau devintą kartą Vidiškių gimnazijos bendruomenė, išgyvendama pakilimus ir atoslūgius, įtakotus pandemijos, sukvietė jaunuosius kūrėjus į tradicine tapusią šventę „Rudeniniai skaitymai“ Vidiškių dvare.

Tebesningant geltonais lapais spalio 28 dienos rytą Vidiškių dvaro alėja pulkeliais žingsniavo jaunieji kūrėjai į ilgai lauktą šventę. Tai akimirka, kuri sujungia poezijos, prozos ir muzikos kūrėjus ir mylėtojus. Akimirką, kuri savyje slepia labai daug sudedamųjų. Ištaiginga dvaro aplinka išlaisvina jauno žmogaus vaizduotę, padeda suvokti, kad jis gali daug daugiau, nei turi ir daro dabar. Pradžioje skaitomos kitų kūrėjų eilės ar tekstai po truputį išlaisvina ir jaunojo kūrėjo talentą kurti pačiam, o jau ne pirmą žodelį, sakinį ar posmą sudėliojusiam – suteikia pasitikėjimo ir jėgų skleistis ir tobulėti.

Šios idėjos iniciatorė – Vidiškių gimnazijos pedagogė Vitalija Medzevičienė, pasitikusi visus svečius ir papasakojusi dvaro, kuris yra savotiškas Ignalinos miesto lopšys, istoriją, leido jaunimui pasijusti ypatingais ir svarbiais. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Neringa Mudėnienė ,,šoko“ prie scenarijaus ir vis koregavo jį, mat turėjo atvykti svečių. Deja, dviejų gimnazijų – Zarasų „Ąžuolo“ ir Didžiasalio „Ryto“ – jaunieji kūrėjai susirgo, tad šįkart šventėje nedalyvavo. Gimnazijos direktorė pasirašė padėkas ir suruošė skanėstų puokštes. Visi judesyje... Vidiškių gimnazistai Skaistė ir Linas vedė renginį, o muzikiniais intarpais jį papuošė tos pačios gimnazijos moksleiviai Liepa ir Hubertas, besimokantys ir Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje.

Pirmoji eiles skaitė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Dasytė, ją pakeitė dar tik pirmuosius žingsnius žengiantys jaunieji skaitovai iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos. Keletą savo eilių dovanojo žinoma jaunoji kūrėja Skaistė iš Vidiškių gimnazijos, o ją pakeitė visas būrys žodžio mylėtojų iš tos pačios mokyklos. Kelios valandos pralėkė kaip akimirka. Direktorė Jūratė Sveikauskienė padėkojo jaunimui už nuostabią šventę, už buvimą kartu, drąsą augti, pasiryžimą tobulėti ir ieškoti savęs. Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Danguolė Vaitkevičienė taip pat padeklamavo savo vaikystės eilėraštį ir pasidžiaugė jaunimu, mylinčiu žodį. Renginio pabaigoje – tradicinės vaišės – obuolių pyragas ir mėtų arbata.

Laimę pasiekia tas, kuris turi tikslą ir mažais žingsneliais juda link jo, jokiu būdu nestatydamas sau kliūčių ir apribojimų, nebandydamas prisirišti prie finansinių galimybių tikslui pasiekti. Norėdamas gražioje aplinkoje auditorijai skaityti savo eiles ar jau pristatyti pirmąją savos kūrybos knygą, negalvok, iš kur gausi pinigų išleisti knygai, o vizualizuok tą akimirką, tikslo rezultatą ir mokykis rašyti, skaityk kitų eiles, dalyvauk kitų kūrybos renginiuose – auk, tobulėk ir žingsniuok link tikslo. Visa kita Visata padarys už tave. Laimingas tik tas, kuris atsiliepia į savo širdies šauksmą.

Jei nors vienas jaunas žmogus atranda savo tikslą ir siekia jo – Mokytojas savo misiją atliko.

Lina Raginytė, Ignalinos TV ir laikraščio ,,Mūsų Ignalina“ žurnalistė