Mokytojai – prie ryčiausios Europos Sąjungos sienos

Pasibaigus pamokoms saulėtą ir rudeniškai šiltą spalio aštuntąją mes – gimnazijos mokytojai – išriedėjome pasižvalgyti po savo rajoną, o tiksliau – į rytinę jo dalį – Tverečių ir jo apylinkes.

Pasienio užkardoje mus pasitiko jos vadas Raimondas Bučelis ir specialistas, mūsų gimnazijos Jaunojo pasieniečio būrelio vadovas Andrejus Matvėjevas. Įdomu buvo žiūrėti filmą ir klausytis pasakojimo apie pasieniečių darbą, jų kasdienybę, tarnyboje kylančius iššūkius, dar daugiau susidomėjimo sukėlė pasieniečių naudojama įranga: pistoletai, tazeris, šautuvai ir kulkosvaidžiai, dronų naikinimo, dieninio ir naktinio matymo įrenginiai, termovizoriai, aprangos ir apsaugos elementai, džipai, keturračiai, sniego rogės ir t. t. Nepasikuklinome – apžiūrėjome ir pasieniečių darbo bei poilsio patalpas. Aprūpinimas ir sąlygos geros, todėl abiturientai turėtų dažniau rinktis pasieniečio profesiją (užkardoje trūksta apie 30 pareigūnų). Daug gerų emocijų sukėlė šuns Cezario pasirodymas, kurį dresuoja pasienietis Auridijus Paukštė. Gėrėjomės Birvėtos tvenkiniuose plaukiojančiomis gulbėmis ir nuostabiais vaizdais, atsiveriančiais nuo Galalaukių pasieniečių apžvalgos bokšto. Džiaugėmės reta galimybe nuvykti į jau dabar uždarytą Vidžių muitinės punktą, nustebino moderni jo įranga, skirta automobilių ir žmonių patikrai. „Pačiupinėjome“ koncertiną, nusidriekusią Lietuvos pasieniu net iki jūros. Kai pasiekėme naująjį pantoninį tiltą, nutiestą tiesiai per pelkes, jau gerokai sutemo, bet sutemas sklaidė virš pelkių kylantis rūkas, danguje šviečianti mėnulio pilnatis...

Grįžome atgal kupini gerų emocijų ir su mintimi, kad pasieniečio profesija yra labai atsakinga ir nelengva, bet ir savaip romantiška. Už įspūdžius esame dėkingi pasieniečiui A. Matvėjevui, už saugią kelionę – vairuotojui Dariui Girdžiušui.

Gimnazijos mokytojai