Kodėl mokiniai nerimauja prieš atsiskaitymus

Lapkričio ir gruodžio mėnesiai Ignalinos r. savivaldybės mokyklose atliktas ilgalaikį tyrimą „Emocinis klimatas mokykloje“ patikslinantis tyrimas. Juo buvo siekiama nustatyti kasmet prasčiausiai mokinių įvertintų teiginių – „Prieš atsiskaitymus jaučiu nerimą“ ir „Atsakinėdamas bijau suklysti“ – pagrindines tokio vertinimo priežastis.

Tyrime dalyvavo 5–8 ir gimnazijos I–IV klasių mokiniai. Labai gaila, kad mūsų gimnazijos mokiniai (ypač gimnazistai) nebuvo aktyvūs, todėl anketas užpildė 36 apklaustieji, t. y., 26,5 proc. dėkojame šiems mokiniams už aktyvumą ir pateikiame jų atsakymų rezultatus. Tyrime buvo pateikti teiginiai, kuriuos respondentai turėjo įvertinti balais nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia visišką nesutikimą su teiginiu, 10 – visišką sutikimą.

Rezultatų lentelėje (žemiau) pateikiami teiginių įvertinimų vidurkiai. Teiginiai buvo sudaryti atsižvelgiant į tikėtinas prieš atsiskaitymus jaučiamo nerimo ar baimės suklysti atsakinėjant priežastis.

1 lentelėje pateikti mokinių atsakymų vidurkiai pagal klases. Kuo mažesnis rezultatų vidurkis, tuo mažiau nerimo dėl pateikto teiginio mokiniai jaučia. Aukščiausiomis reikšmėmis įvertinti du paskutiniai teiginiai, todėl galima teigti, kad mokiniai prieš atsiskaitymus labiausiai nerimauja nenorėdami nuvilti tėvų ir mokytojų. Žemiausia reikšme įvertintas teiginys „nežinau, už ką bus vertinama“, todėl galima manyti, kad mokiniai prieš atsiskaitymus mokytojo dažniausiai supažindinami su vertinimu.

1 lentelė

Klausimyne taip pat buvo prašoma atvirų atsakymų „Kita“, siekiant sužinoti, ar yra kitų, klausimyne nenumatytų, mokiniams svarbių priežasčių, dėl kurių jie patiria nerimą ar baimę atsiskaitinėdami. Gauti tokie atsakymai:

5 kl.

Bijau padaryti klaidą.

6 kl.

Aš bijau jeigu blogai kažką parašysiu ir mokytoja ir tėvai rėks.

Bijau kad mokytojas supyks ir aprėks.

Mokiniai taip pat galėjo pateikti pasiūlymus, ką galima daryti, kad jie patirtų kuo mažiau streso dėl įvairių atsiskaitymų. Pateikti siūlymai:

5 kl.

Nuraminti ir paraginti, kad tai nėra kažkas baisaus, o jei gausi bloga pažymį, galima visada taisytis (nors tai ir taip visada sako).

Gali duoti užduočių panašių į testą (kontrolinį).

Prieš atsiskaitymus duoti daugiau laiko pasiruošti.

Padėti.

Prieš atsiskaitymą leisti pasikartoti. Jei nespėji pabaigti darbo, leisti šiek tiek per pertrauka pabaigti.

Duoti vaikui, kuris labai nerimauja, kažkokį raminanti žaisliuką.

Geriau paaiškinti, kad suprasčiau.

Nuraminti, palaikyti.

Susikaupti ir nusiraminti.

Manau, kad mokytojai nėra priešiškai nusiteikę, pakankamai mandagiai elgiasi su vaikais. Gal daugiau padrąsinti reikia.

6 kl.

Mokytojai gali leisti išsitaisyti.

Duoti saldainių.

Kad apie atsiskaitymą pasakytų prieš savaitę.

Vaikus nuraminti arba paleisti ramios muzikos, kad vaikai nesinervuotų.

Man atsiskaitymai nekelia nerimo.

Palaikyti.

Pranešti apie atsiskaitymą prieš dvi savaites ir ruošti po truputį be įtampos.

Gerai pasiruošti kontroliniam.

Pranešti apie atsiskaitymus ( testus) anksčiau. Kai mokomės medžiagą, kad mokytojas pasakytų ką reikia įsiminti, nes reikės atsiskaityme.

Daugiau duoti laiko pasiruošti, ne gąsdinti dvejetais.

Per atsiskaitymus paleisti ramios muzikos, kad mes būtume ramus, o jei vaikas verkia, jam padėti ar pasakyti, kad viskas bus gerai, o ne iš kart rėkti "Ko tu nesupranti, mes mokomės!".

7 kl.

Kad būtų drausminga klasė.

Kad mokytojai mums parodytų, koks atsiskaitymas.

Pranešinėti kito kontrolinio data.

Daugiau laiko duoti pakartoti temą.

8 kl.

Mokytojai gali normaliai išaiškinti, ko nesupranta mokiniai, ir viskas butu gerai.

Padėti.

Jie viska ir taip gerai daro.

Duoti daugiau temų iš kontrolinių, viską pasikartoti prieš kontrolinį.

Teoriškai man tai nieko, čia aš pati turiu tvarkytis šį dalyką. Bet ir tai palyginus, kiek ankščiau stresavau ir kiek dabar, tai daug kartų mažiau.

2 lentelėje pateikti  mokiniai atsakymų rezultatai, rodantys, dėl kokių priežasčių jie bijo suklysti atsakinėdami. Šioje lentelėje atsakymų reikšmės yra atvirkštinės: kuo mažesnė reikšmė, tuo mažesnė baimė suklysti dėl pateiktos priežasties. Bendras rezultatas rodo, kad mokiniai bijo suklysti, nes jiems svarbus pažymys.

2 lentelė

Mokinių buvo klausiama, ko reikėtų, kad atsakinėdami nebijotų suklysti. Gauti tokie atsakymai:

5 klasė

Lengvų klausimų

Daugiau pasitikėti savo jėgomis.

Kad tai nebūtų balams ir taškams.

Mokytis namuose atsakinėti į mokytojo klausimus ir nebijoti.

Tikėti savimi ir palaikyti kitus.

Kad padėtų klasiokai arba mokytoja

Mokyti ir priminti vaikams, kad juoktis iš klasioko nesėkmės yra blogai.

6 klasė

Reikia namie mokytis ir pasikartoti klasėje.

Pasitikrinti, ar viską teisingai padarei.

Kad mokytojas pasakytų „Viskas gerai, mes tik mokomės“.

Aš nebijau suklysti.

Gerai viską išmokti

Mokytis atsakingai

Pagalbos daugiau

Padrąsinti mokynius

Pagalbos, muzikos

7 klasė

Kad klasiokai išklausytų ir šiek tiek pakritikuotų.

Gerai viska mokėti ir suprasti.

Kad mokytojas nerėktu.

8 klasė

Klausyt per pamokas, ką aiškina.

Susikaupti.

Man pačiam daugiau ruoštis.

Pasitikėjimo savimi ir klasiokų nesišaipymo. Išsitikinti, kad viska moku.

Pasitikėjimo savimi.

Mokytojų tarybos posėdyje š. m. sausio 29 dieną buvo pritarta Metodinės tarybos siūlymams, kaip pagerinti mokinių savijautą pamokų metu, sumažinti jų patiriamą nerimą atsiskaitymų ir atsakinėjimo metu bei užtikrinti emocinio saugumo jausmą mokykloje:

1. Mokytojai pamokų metu skiria pakankamai laiko pasirengti atsiskaitymams.
2. Mokytojai prieš atsiskaitymus primena mokiniams vertinimo kriterijus.
3. Klasių auklėtojai organizuoja klasės valandėles apie emocijas, nerimą, baimę suklysti, streso valdymą ir savivertę.

Mokykloje esantys švietimo pagalbos specialistai ugdo mokinių gebėjimus mokytis be streso, skatina mokinius atpažinti ir įvardinti emocijas, o ne jas slopinti.